mIRC era, „irc.omnitel.net“ kultūra ir lietuviškų skriptų istorija

IRC ir mIRC era: technologinė ir kultūrinė raida, suformavusi Lietuvos interneto bendruomenę ir šiuolaikinius verslo vienaragius.

Pasaulis prieš socialinius tinklus ir nuolatinį ryšį

Šiandien, kai internetas atrodo savaime suprantamas, sunku įsivaizduoti laiką, kai prisijungimas prie tinklo buvo sąmoningas, ritualinis veiksmas. Tai buvo era prieš plačiajuostį šviesolaidį ir algoritmais grįstus naujienų srautus. Dešimtajame dešimtmetyje kompiuteris namuose buvo prabanga, o ryšys per telefono liniją (dial-up) – brangus malonumas: reikėjo kantrybės, o telefonas tuo metu būdavo užimtas. Būtent tada, kai kiekvienas baitas turėjo savo kainą, gimė technologijos, kuriose svarbiausias buvo taupumas. Internet Relay Chat (IRC) tapo šios epochos karaliumi – protokolu, leidžiančiu bendrauti realiuoju laiku perduodant labai mažai duomenų. Taip atsirado pirmosios tikros pasaulinės bendruomenės.

Tai buvo esminis pokytis, palyginti su tuo metu populiariomis BBS (skelbimų lentų) sistemomis. IRC pasiūlė sinchroniškumą – pokalbis vyko „čia ir dabar“, todėl atrodė, kad esi kartu, net jei pašnekovus skyrė tūkstančiai kilometrų. Skirtingai nuo šiuolaikinių uždarų platformų, IRC buvo decentralizuota sistema, kuriai naudoti reikėjo techninio raštingumo.

Nuo Oulu universiteto eksperimento iki globalaus tinklo

IRC istorija prasidėjo 1988 m. vasarą Suomijoje, Oulu universitete. Jarkko Oikarinen („WiZ“) norėjo sukurti geresnę alternatyvą tuometinei „OuluBox“ BBS sistemai – protokolą, veikiantį kliento-serverio principu, kai serveris veikia kaip tarpininkas (relay), perduodantis žinutes.

Pirmasis serveris tolsun.oulu.fi buvo tik pradžia, o tikrasis lūžis įvyko sujungus Suomijos tinklus su JAV universitetais (Denverio ir Oregono). Tai buvo akademinio smalsumo ir atvirojo kodo (open source) filosofijos triumfas – Oikarinen sukūrė ne produktą, o protokolą, leidžiantį bet kam tapti tinklo dalimi.

RFC 1459, decentralizacija ir „Netsplit“ fenomenas

IRC, oficialiai standartizuotas 1993 m. (RFC 1459), veikia taikomajame OSI sluoksnyje, dažniausiai naudojant TCP prievadą 6667. Jo stiprybė – paprastumas: tai gryno teksto protokolas. Naudotojai galėjo siųsti komandas (pvz., /JOIN #kanalas arba /PRIVMSG) tiesiogiai serveriui.

Viena unikaliausių IRC savybių buvo tinklo struktūra. Naudotojai jungdavosi prie skirtingų serverių (pvz., Vilniuje ir Niujorke), kurie sinchronizavosi tarpusavyje. Kai ryšys tarp serverių nutrūkdavo, įvykdavo „Netsplit“ – tinklas skildavo, o naudotojams atrodydavo, kad dalis žmonių staiga atsijungė.

Šis techninis reiškinys turėjo socialines pasekmes: atskilusioje tinklo dalyje kanalai likdavo be priežiūros, todėl hakeriai ir piktavaliai naudotojai pasinaudodavo proga užgrobti kanalus (angl. channel takeover), tikėdamiesi išlaikyti kontrolę serveriams vėl susijungus.

Kaip Khaled Mardam-Bey „Windows“ eroje pakeitė bendravimą

Jei Oikarinen sukūrė infrastruktūrą, tai Khaled Mardam-Bey sukūrė veidą. 1995 m. pasirodžiusi pirmoji mIRC versija padarė IRC prieinamą masėms. Intuityvi naudotojo sąsaja, spalvos ir mygtukai pakeitė sudėtingą komandinę eilutę.

mIRC platinimo modelis tapo interneto folkloru. Ši „shareware“ (bandomoji) programa po 30 dienų prašydavo susimokėti, tačiau ir toliau veikė visu pajėgumu. Milijonai naudotojų dešimtmečius spaudė „Continue“, niekada nesumokėdami, tačiau jausdami ryšį su autoriumi.

Programavimo demokratizacija (mSL)

Didžiausia mIRC galia slypėjo integruotoje skriptų kalboje (mSL). Dėl jos eiliniai naudotojai galėjo tapti kūrėjais: nuo paprastų pasisveikinimo botų iki sudėtingų failų serverių ar žaidimų. Būtent čia daugelis šių dienų IT profesionalų parašė savo pirmąsias kodo eilutes.

„irc.omnitel.net“ ir virtuali valstybė

Lietuvos interneto istorija neatsiejama nuo serverio irc.omnitel.net. Šis „IRCnet“ tinklui priklausęs serveris išsiskyrė tuo, kad neturėjo registracijos paslaugų (NickServ/ChanServ), kurios buvo įprastos kituose tinkluose (pvz., DALnet).

Dėl to susiformavo savita, „laukinė“ kultūra:

• Kova dėl valdžios: Norint išlaikyti kanalą (pvz., #lietuva), jame nuolat turėjo būti patikimų žmonių ar botų. Tuščias kanalas akimirksniu tapdavo kito nuosavybe.
• Geografinė socializacija: Kanalai kaip #vilnius ar #kaunas tapo pirmaisiais socialiniais tinklais, kur vyko ne tik pokalbiai, bet ir realių susitikimų („myrkių“ ar „meet’ų“) planavimas.
• Tautiniai skriptai: Lietuvoje itin išpopuliarėjo modifikuoti mIRC klientai, tokie kaip „Lietuvis“. Jų sąsaja buvo išversta, turėjo automatinius prisijungimo nustatymus ir spalvotą tekstą – visa tai padėjo technologiją paversti sava.

„Tesonet“ ir verslo inkubatorius be sienų

IRC Lietuvoje buvo ne tik pramoga, bet ir neformalus verslo inkubatorius. Geriausias pavyzdys – technologijų milžinė „Tesonet“ (kurianti „NordVPN“, „Surfshark“). Įkūrėjai Tomas Okmanas ir Eimantas Sabaliauskas susipažino būtent IRC kanale apie 1999–2000 m.

Aplinka, kurioje amžius ir statusas neturėjo reikšmės, o vertinamas buvo tik techninis išprusimas ir gebėjimas greitai spręsti problemas, suformavo verslumo DNR. Eksperimentų kultūra ir „hakeriška“ dvasia, gimusi IRC pokalbiuose, tapo pamatu vienai sėkmingiausių Lietuvos įmonių grupių.

„Twitch“, „Slack“ ir nemirtingas protokolas

Nors dauguma naudotojų perėjo į socialinius tinklus, IRC technologija niekur nedingo – ji tapo nematomu pamatu.

• Twitch: Didžiausia tiesioginių transliacijų platforma savo pokalbių sistemai naudoja IRC protokolą. Kiekvieną kartą rašydami žinutę transliuotojui, techniškai naudojatės IRC.
• Slack ir Discord: Šios platformos – dvasinės IRC įpėdinės. Tokios sąvokos kaip kanalai (žymimi #), naudotojų žymėjimas (@) ir „slash“ komandos (/join) atkeliavo tiesiai iš IRC eros.

Svarbiausi tinklai ir datos