Išsamiai apie įdomiausius sprendimus technologijų pasaulyje

Dirbtinio intelekto iššūkiai ir galimybės

Iliustracija: humanoidinis robotas – populiarus dirbtinio intelekto simbolis. Dirbtinis intelektas (DI) populiariojoje kultūroje neretai vaizduojamas kaip žmogaus pavidalo robotas ar visagalė sistema, galinti perimti pasaulio kontrolę. Tokie vaizdiniai kursto ir susižavėjimą, ir nerimą. Mitas: „Ateityje DI valdys pasaulį, o žmonės taps nereikalingi.“ Tiesa: šiuolaikinis DI – tai specializuotos, konkrečioms užduotims sukurtos sistemos (pvz., balso atpažinimas, vertimas, vaizdų analizė), kurios tam tikrose srityse veikia geriau nei žmonės, tačiau neturi bendrojo, žmogiškajam prilygstančio intelekto. Didieji kalbos modeliai, tokie kaip GPT (generatyvieji transformerių modeliai), jau geba kurti tekstus, padėti rašyti kodą ar net kurti eiles – tai realybė, nebe fantastika. Vis dėlto būtina suprasti, kad šios sistemos neturi savarankiško sąmoningumo ar emocijų: jos remiasi didžiuliais duomenų kiekiais ir statistiniais dėsningumais, o ne žmogiška intuicija ar patirtimi.

Kita paplitusi baimė – kad DI atims darbus. Automatikos ir DI sprendimai jau pakeitė dalį profesijų: gamybos linijose robotizuotos rankos atlieka monotoniškus darbus, dokumentų valdymą supaprastina išmaniosios sistemos. Tiesa ar mitas? Čia slypi dalis tiesos – rutinines užduotis iš tiesų lengviau automatizuoti, tačiau istorija rodo ir kitą pusę: atsiranda naujų pareigybių, kurioms reikia žmogiškų gebėjimų. Užuot „pakeitęs“ žmogų, DI jį papildo – žmonės persikvalifikuoja ir imasi užduočių, kurios reikalauja kūrybos, strateginio mąstymo, empatijos, bendravimo ir konteksto supratimo. Todėl teiginys „DI padarys žmones nereikalingais“ – mitas; realybėje DI tampa stipriu pagalbininku.

Trumpai apibendrinant dirbtinio intelekto sritį, galima išskirti keletą dalykų:

• DI kasdienybėje: Jau dabar naudojamės DI – nuo balso asistentų ir nuotraukų paieškos iki personalizuotų filmų ir prekių rekomendacijų. Tai rodo, kad DI yra praktinis, kasdienybę lengvinantis įrankis.
• Baimės ir faktai: Popkultūros sukurtas įvaizdis, kuriame DI „perima valdžią“, ir toliau priklauso fantastikai. Šiuolaikinį DI riboja žmonių sukurti tikslai, taisyklės ir mokymui naudoti duomenys.
• Unikalūs sprendimai: DI padeda spręsti anksčiau sunkiai įveikiamas problemas. Pavyzdžiui, medicinoje DI sistemos gali atpažinti ankstyvas ligų stadijas iš vaizdų – protingai naudojamas DI įvairiose srityse tampa tikru proveržiu.

Blokų grandinių technologijos realybė

Iliustracija: blokų grandinės (angl. blockchain) schema, vaizduojanti susietus duomenų „blokus“. Blokų grandinė – moderni technologija, apaugusi legendomis. Dažnai girdime: Mitas: „blokų grandinė = bitkoinas“. Iš tiesų, blokų grandinės technologija gimė kaip kriptovaliutų pagrindas, tačiau jos taikymas tuo tikrai neapsiriboja. Tiesa: tai paskirstyto registro technologija, tinkanti tiek tiekimo grandinių atsekamumui, tiek skaitmeniniams identitetams, balsavimo ir akcininkų susirinkimų sprendimams, viešų duomenų skaidrumui užtikrinti. Pavyzdžiui, kuriamos balsavimo platformos, kuriose balsai saugomi paskirstytame tinkle – taip siekiama skaidrumo ir saugumo. Tai reali, nors dar ne visur prigijusi inovacija.

Kitas dažnas teiginys: „blokų grandinė yra visiškai saugi ir nepažeidžiama“. Čia taip pat yra ir tiesos, ir perdėjimų. Kriptografiniai metodai apsunkina duomenų klastojimą, tačiau manyti, kad technologija neįveikiama, būtų mitas. Kriptovaliutų tinkluose yra pasitaikę vadinamųjų „51 % atakų“, kai piktavaliai laikinai perima daugumą skaičiavimo galios ir manipuliuoja įrašais. Vadinasi, kaip ir bet kuri technologija, blokų grandinė nėra „stebuklinga piliulė“ – svarbiausia teisingas projektavimas, diegimas ir valdymas.

Blokų grandinės atvėrė kelią ir unikaliems projektams. Meno rinkoje išpopuliarėjo NFT (nepakeičiami žetonai) – skaitmeniniai sertifikatai, patvirtinantys unikalumo ir nuosavybės teises. Tai sukėlė daug diskusijų: daliai projektų pavyko, dalis liko trumpalaikėmis madomis. Esmė – pati technologija jau rado savo nišas įvairiuose sektoriuose, bet ne kiekviena ant jos pastatyta idėja tampa tvariu verslu.

Santrauka: blokų grandinė – pažangi technologija, galinti užtikrinti skaidrumą ir atsekamumą. Tačiau manyti, kad ji išspręs visas saugumo ir pasitikėjimo problemas ar taps universaliu standartu visur, būtų mitas. Kaip ir su bet kuria naujove, būtina kritiškai vertinti tiek galimybes, tiek ribojimus.

Išmanųjų telefonų priežiūros ir remonto mitai

Telefonų remontas: technikas keičia išmaniojo telefono ekraną. Beveik kiekvieno kišenėje yra išmanusis telefonas, tad nenuostabu, jog apie juos prikurta daugybė patarimų ir legendų. Viena opiausių temų – ekranai. Ar šiuolaikiniai ekranai tikrai tokie atsparūs, kaip teigiama? Naujesni iPhone ar kitų flagmanų ekranai garsėja vaizdo kokybe ir tvirtumu, tačiau mitas būtų manyti, kad jie „neskyla“. Tiesa ta, kad net ir sustiprintas stiklas (pvz., „Gorilla Glass“) gali sudužti nukritus kampu ant kieto paviršiaus. Todėl net brangiausias įrenginys nėra visiškai apsaugotas nuo dūžio.

Ką daryti sudaužius ekraną? Paplitęs, bet klaidinantis įsitikinimas – „geriau pirkti naują telefoną, nes keitimas neapsimoka“. Praktiškai iPhone 8 Plus ekrano keitimas ar panašaus lygio modelio remontas dažnai kainuoja gerokai mažiau nei naujas įrenginys. Tiesa ir tai, kad brangesni OLED ekranai (pvz., Samsung S21 Ultra) gali būti brangesni, tačiau naujo telefono kaina vis tiek keliskart viršija remonto sąnaudas. Tas pats galioja ir vidutinei klasei – Samsung A serijai ar Huawei modeliams. Todėl pirmiausia verta domėtis remonto galimybėmis: tai ekonomiška ir ekologiška (mažiau elektronikos atliekų).

Mitų netrūksta ir apie baterijas. Štai keli populiarūs teiginiai – pasitikrinkime, kur mitas, o kur tiesa:

• Mitas: Telefoną būtina visiškai iškrauti prieš kiekvieną krovimą. Tiesa: Šiuolaikinės ličio jonų baterijos „nemėgsta“ gilaus iškrovimo – dažnesni daliniai pakrovimai yra sveikesni.
• Mitas: Palikus telefoną krautis per naktį, baterija „perkraunama“ ir genda. Tiesa: Šiuolaikiniai krovimo valdikliai pasiekus 100 % praktiškai sustabdo įkrovą – žalingas poveikis kyla labiau dėl kaitros ir ilgalaikio aukštos temperatūros poveikio.
• Mitas: Uždarius visas fonines programėles, telefonas būtinai veiks greičiau. Tiesa: Operacinės sistemos pačios optimizuoja atmintį; prievartinis uždarymas neretai net padidina energijos sąnaudas, nes programėlės paleidžiamos iš naujo.

Dar vienas aktualus klausimas – baterijos keitimas. Bėgant laikui net ir geriausios baterijos talpa mažėja. Pastebėjus, kad telefonas laiko trumpiau, nebūtina skubėti pirkti naujo modelio – iPhone ar kito telefono baterijos keitimas dažnai prailgina įrenginio tarnavimo laiką keleriems metams. Svarbu rinktis patikimus meistrus ir kokybiškas dalis – taip išvengsite rizikų, kurias kelia neaiškios kilmės komponentai.

Apibendrinant, išmanieji telefonai – pažangūs, bet ne „stebuklingi“ įrenginiai. Saugokite juos protingai: venkite smūgių (naudokite dėklus ir grūdinto stiklo plėveles), nepalikite ekstremalioje kaitroje ar šalčiuje ir kritiškai vertinkite patarimus, atskirdami gamintojų rekomendacijas nuo interneto mitų. Taip jūsų telefonas tarnaus ilgiau, o prireikus remonto – žinosite, kad egzistuoja patikimi sprendimai.

Kompiuterių našumas ir gedimų sprendimai

Kompiuteriai – tiek stacionarūs, tiek nešiojamieji – ir šiandien apipinti mitais. Vienas populiariausių: „Kuo galingesni parametrai, tuo viskas veiks greičiau.“ Tai ir tiesa, ir mitas. Greitesnis procesorius bei didesnė RAM tikrai padeda, bet vien techniniai skaičiai negarantuoja sklandumo: prasta sistemos priežiūra, kenkėjiškos programos, perpildytas diskas ar gausybė foninių procesų gali „uždusinti“ net galingą kompiuterį. Dažnai įspūdingą pagreitėjimą suteikia SSD disko įdiegimas vietoje senojo HDD – tai vienas efektyviausių atnaujinimų, juntamas kasdien naudojant kompiuterį.

Kalbant apie programinę įrangą, neretai teigiama: „Mac kompiuteriai neužstringa ir negauna virusų“. Nors „Mac“ aplinka pasižymi stabilumu ir mažesniu kenkėjiškų programų kiekiu, tikėti absoliučia „imuniteto“ legenda būtų mitas. Sudėtingos programos gali strigti bet kurioje platformoje, o atsargumas internete ir elementari apsauga reikalingi visiems.

Dilema „remontuoti ar pirkti naują?“ taip pat dažna. Sugedus motininei plokštei ar ekranui, verta pasikonsultuoti: dažnai pakanka pakeisti konkretų komponentą, o ne visą įrenginį. Nešiojamojo kompiuterio ekrano keitimas ar sistemos „švarus“ perrašymas kartais sugrąžina našumą už dalį naujo kompiuterio kainos. Žinoma, esant ypač senai įrangai ar sudėtingiems gedimams, keitimas nauju gali būti racionalus. Tačiau absoliutus teiginys „remontas neapsimoka“ – mitas.

Trumpai tariant, pirmiausia verta pasirūpinti profilaktika: išvalyti dulkes, pašalinti nereikalingas programas, atnaujinti OS ir tvarkykles, įsivertinti SSD naudą. O rimtesnius gedimus patikėti specialistams – taip sutaupysite ir laiko, ir pinigų.

Planšečių privalumai ir apribojimai

Planšetiniai kompiuteriai ilgai pristatyti kaip potencialūs nešiojamųjų kompiuterių „pakeisėjai“. Ar ši vizija išsipildė? Kai pasirodė pirmasis „iPad“, netrūko prognozių, esą netrukus nebereikės nei nešiojamų, nei stalinių kompiuterių. Tai buvo pernelyg optimistiška – mitas. Tiesa tokia, kad planšetės atrado savo tvirtą nišą: jos puikiai tinka turinio vartojimui (naršymui, vaizdo peržiūroms, e. knygoms), edukacijai, eskizams ir dizainui su liečiamuoju ekranu. Tuo tarpu sudėtingam turinio kūrimui ar profesionaliems darbams daugelis vis dar renkasi tradicinius kompiuterius.

Vis dėlto planšetės evoliucionuoja – hibridiniai įrenginiai su prijungiama klaviatūra ir rašikliu (pvz., „iPad Pro“, „Surface“) jungia mobilumą su produktyvumu. Kai kuriems vartotojams – studentams, keliaujantiems profesionalams – tai jau pilnavertė darbo priemonė. Rinkoje išpopuliarėję ir lankstomų ekranų telefonai, dar labiau „ištrinantys“ ribas tarp telefono ir planšetės, tačiau didelis atskiras ekranas išlieka patogus namuose ar mokykloje.

Kalbant apie mitus, neretai sakoma: Mitas: „Planšetė – tiesiog didelis telefonas, todėl jei turi telefoną, planšetė nereikalinga.“ Tiesa: planšetės pasižymi savitais privalumais – didesnis ekranas, patogumas darbui ir pramogoms, ilgesnis baterijos veikimo laikas, natūralus piešimas ar pastabų žymėjimas rašikliu. Viskas priklauso nuo poreikių: vieniems planšetė lieka nereikalinga, kitiems – kasdienis darbo įrankis.

Apibendrinant, planšetės nepakeitė visų kitų įrenginių, tačiau tvirtai įsitvirtino tarp telefonų ir nešiojamųjų kompiuterių. Svarbiausia – rinktis pagal realius poreikius ir darbų pobūdį.

Išmaniųjų laikrodžių evoliucija ir nauda

Išmanusis laikrodis matuoja širdies ritmą – funkcija, kuri jau ne kartą padėjo išgelbėti gyvybes. Pirmieji modeliai atrodė kaip nišiniai aksesuarai technologijų entuziastams. Mitas: „Išmanusis laikrodis – nereikalingas, juk viską galima padaryti telefone.“ Tiesa: šiandieniniai modeliai toli gražu neapsiriboja pranešimais: jie seka miego kokybę, matuoja pulsą, kraujo deguonies lygį, siūlo EKG funkciją, aptinka kritimus ir gali automatiškai pranešti pagalbai. Ne vienoje istorijoje laikrodis įspėjo apie pavojingus širdies ritmo pakitimus ir paskatino laiku kreiptis į medikus.

Ar išmanusis laikrodis būtinas visiems? Nebūtinai. Jei nesate aktyvus ar nesekate sveikatos rodiklių, jis gali likti maloniu, bet nebūtinu priedu. Tačiau sportuojantiems, sveikata besirūpinantiems ar saugumui jautriems žmonėms tokie įrenginiai suteikia realios naudos – nuo maršrutų sekimo iki kvėpavimo pratimų priminimų. Mitas: „išmanusis laikrodis – prabangos prekė“ šiandien skamba vis silpniau: skirtingų kainų ir gamintojų modeliai siūlo funkcijas, kurios išties pagerina kasdienę savijautą ir įpročius. Baterijos veikimo trukmė taip pat gerėja – šalia modelių, kuriuos reikia krauti kasdien, atsiranda ir kelias dienas ar savaites veikiančių, o hibridiniai variantai jungia klasikinį dizainą su skaitmeninėmis galimybėmis.

Apibendrinant, išmanusis laikrodis iš madingo „gadžeto“ tapo rimtu kasdieniu pagalbininku. Jo vertė priklauso nuo jūsų gyvenimo būdo: vienam tai gyvybiškai svarbus sveikatos seklys, kitam – patogus būdas patikrinti pranešimus neimam telefono. Esmė – tinkamai išnaudojamas, jis gali net pagerinti gyvenimo kokybę.