Šiandien kišenėse nešiojamės galingus išmaniuosius, tačiau mobiliojo ryšio kelias prasidėjo gerokai kukliau – nuo automobiliuose montuotų radijo telefonų ir gremėzdiškų nešiojamųjų „plytų“. Ši apžvalga parodo, kaip prabanga buvęs ryšys virto masine technologija ir kaip tai įvyko Lietuvoje.
Nuo automobilinių radijo telefonų iki korinio ryšio idėjos
Po Antrojo pasaulinio karo naudoti automobiliniai radijo telefonai buvo sunkūs, brangūs ir riboto pralaidumo – tai dar nebuvo tikras korinis ryšys. Reali korinio tinklo koncepcija pradėta įgyvendinti tik 8–9-ajame dešimtmečiais, o 1979 m. Japonijoje paleistas pirmasis komercinis mobilusis tinklas tapo kertiniu žingsniu link šiuolaikinių sprendimų.
Nuo „Motorola DynaTAC“ iki krepšiuose nešiotų komplektų
„Motorola DynaTAC 8000X“ – statuso simbolis
1983 m. pasirodęs „Motorola DynaTAC 8000X“ tapo pirmuoju komerciniu rankiniu mobiliuoju telefonu: jis svėrė tiek, kad pravardžiuotas „plyta“, o baterijos užtekdavo keliolikai minučių pokalbio. Kaina siekė ~3995 JAV dolerius – tuo metu stulbinamai daug.
„Bag phone“ – krepšiuose nešiojami automobiliniai rinkiniai
Kartu išpopuliarėjo ir vadinamieji „bag phone“ – iš esmės automobilinių telefonų komplektai su stambiomis baterijomis krepšiuose. Jie buvo sunkesni, bet siūlė didesnę siuntimo galią ir patikimesnį ryšį užmiestyje, todėl tapo pereinamuoju sprendimu tarp automobilių sistemų ir tikrai nešiojamų aparatų.
NMT gimimas ir „Nokia/Mobira“ žygis
1981 m. Šiaurės šalys paleido pirmąjį tarptautinį 1G analoginį tinklą „Nordic Mobile Telephony“ (NMT) 450/900 MHz dažniuose. Atvira specifikacija skatino konkurenciją įrangos rinkoje ir padėjo augti tokioms bendrovėms kaip „Nokia“ (tuomet „Mobira“) ir „Ericsson“.
1987 m. pristatytas „Mobira Cityman 900“ tapo viena atpažįstamiausių europietiškų „plytų“. Modelis pramintas „Gorba“, nes SSRS vadovas Michailas Gorbačiovas buvo nufotografuotas juo skambinantis iš Helsinkio – šis kadras simboliškai pažymėjo mobiliųjų eros proveržį.
Nuo NMT-450 iki pirmojo GSM skambučio
Atkūrus nepriklausomybę, 1992 m. Lietuvoje startavo analoginis NMT-450 tinklas, kurį teikė pirmasis mobiliojo ryšio operatorius „Comliet“. Pirmieji aparatai buvo dideli ir paprastų funkcijų, tačiau atvėrė duris plačiau auditorijai.
Skaitmeninio ryšio era prasidėjo 1995 m. kovo 16 d., kai „Omnitel“ (dabar „Telia“) tinkle įvyko pirmasis oficialus GSM skambutis Lietuvoje – jį atliko tuometinis ryšių ir informatikos ministras Gintautas Žintelis. Šis lūžis atvėrė SMS ir kitas skaitmenines paslaugas, o mobilusis ryšys tapo kasdienybe.
„Flip“ formos gimimas ir mažėjantys korpusai
Didžiausią dizaino šuolį padarė 1989 m. „Motorola MicroTAC 9800X“ – vienas pirmųjų plačiai paplitusių „flip“ tipo telefonų, kuris tilpo į švarko kišenę ir ženklino perėjimą nuo „plytų“ prie kompaktiškų modelių.
1996 m. „Motorola StarTAC“ dar labiau sumažino masę ir įtvirtino „atverčiamų“ (flip) telefonų madą visame pasaulyje.
Korpusas, antenos, ekranai ir baterijos
- Korpusas ir medžiagos. Storas, tvirtas plastikas slepė didelį radijo bloką ir bateriją; dominavo juodi ar šviesūs (kreminiai) atspalviai.
- Antena. Dažniausiai išorinė, neretai ištraukiama – to reikalavo žemesnių dažnių (pvz., NMT-450) sprendimai.
- Ekranas. Iš pradžių – LED indikacijos eilutė, vėliau – nedideli vienspalviai LCD, rodę numerį, ryšio stiprumą ir baterijos lygį.
- Baterijos. Ni-Cd/Ni-MH akumuliatoriai su trumpa pokalbio trukme ir vadinamuoju „atminties efektu“ – kasdienybė iki ličio jonų eros.
GSM įsitvirtinimas ir funkcijų plėtra
Įsitvirtinus kompaktiškesniems „flip“ modeliams ir 2G (GSM) tinklams, mobilieji tapo lengvesni, autonomiškesni ir funkcionalesni – nuo SMS iki pirmųjų duomenų perdavimo sprendimų. Lietuvoje GSM, įsitvirtinęs nuo 1995 m., padarė mobilųjį ryšį prieinamą daugumai gyventojų.
Reikia pagalbos su įrenginiu?
Jei jūsų telefonas, kompiuteris ar planšetė veikia prastai – atneškite jį į Fixas. Atliekame greitą diagnostiką ir dažniausiai sutvarkome per 1–3 valandas.